KAS YRA ŠiMC?

Tai Šiuolaikinės mokyklos centro trumpinys. Mokinių ir mokytojų kasdienybėje dar ir linksniuojamas: ŠiMCas, ŠiMCe, ŠiMCui, ŠiMCą…

Tai mokykla be skambučių ir be uniformų, be konkursų ir be atrankų, mokykla, kurioje svarbu susikalbėti ir būti savimi, mokykla, kuri nori, kad sakytum, ką galvoji...

Tai mokykla, kurios klasėse beveik visada nėra laisvų vietų, o būsimus pirmokus tėvai dažniausiai užrašo vos gavę gimimo liudijimą...

Tai mokykla, kurioje kasmetiniai dvyliktokų ,,šimtukai” nėra didžiausias džiaugsmas. Mokykla, kurioje didesnis džiaugsmas yra tada, kai sistemos ar kitos mokyklos ,,nurašytą“ mokinį pavyksta atgaivinti ir paleisti jį po sėkmingų egzaminų jau beveik surasto kelio tolymėn…

Tai mokykla, kurioje svarbiausia yra mokinių ir mokytojų santykių atvirumas, kalbėjimasis ir įsiklausymas, pasitikėjimas ir kitokio priėmimas, bendradarbiavimas ir kūrybiškumas.

Tai mokykla, iš kurios išėjus, dažniausiai sugrįžtama. Mokykla, kurioje reikia pagyventi bent metus, kad suprastum jos savastį ir kitoniškumą, pamatytum bendruomenės vertybes, patikėtum, kad taip būna, ir pradėtum ieškoti bei kurti, priimtum visa, kas čia yra, ir pamažėle pradėtum girdėti ŠiMC širdį, plakančią nuo 1992 m., kai prasidėjo ikimokyklinė studija ,,Gama” ir užaugo į visų - nuo pirmokų iki dvyliktokų - mokyklą, kurią 2023 metais baigia jau aštuoniolikta dvyliktokų laida. Pradėjome tarsi maža šeima būtume, dabar gyvename tarsi didelė šeima esam (per 500 mokinių, per 50 mokytojų).

Tai mokykla, kuri nenori būti ,,viena iš daugelio”. ŠiMC nori būti mokykla, matanti pasaulį savo akimis.

ŠiMC (ugdymo plano) ŠYPSENOS

Tai ,,Tėvynės pažinimo” kursas 5-6 klasių mokiniams vietoj įprastų pamokų, veiklos ir projektai, kuriuose yra ir istorija, ir gamta, ir geografija, ir lietuvių kalba, ir dorinis ugdymas, ir muzika, ir šokis, ir teatras, ir kinas. Tėvynės pažinimo kursas - ŠiMC draugo Alfredo Bumblausko dovana. Gimusi ir subrandinta ilgai trukusiuose susitikimuose, diskusijose, mokymo krypčių bei metodų aptarimuose ir pagaliau nuo 2018 m. rudens tapusi kūnu - projektinių veiklų diena kiekvieną savaitę su pusmečio planais ir paties profesoriaus pamokomis penktokams bei šeštokams ir mokykloje, ir universitete...

Tai ir kitos dalykų integracijos projektinėse veiklose 7-10 klasių mokiniams: ,,Renesansas”, ,,Baltaragio malūnas”, ,,Vilniaus kodas”, ,,Medijos”, ,,Aš ir pasaulis”. Jose draugauja matematika ir informacinės technologijos, lietuvių kalba ir informacinės technologijos, lietuvių kalba ir dailė, dailė ir informacinės technologijos, o kaip ,,Tėvynės pažinimo” tęsinys atsirado ,,Aš ir pasaulis” - istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo dalykai.

Tai nepažyminis 5-8 klasių vertinimas, grįstas noru pasiekti mokinio didesnę atsakomybę mokantis, ugdyti jo savarankiškumą bei gebėjimą rinktis mokymosi tempus ir lygį.

Tai pradinukų projektai, kuriuose pagal iš anksto sukurtą planą visi pradinukams dėstomi dalykai tampa vieno projekto dalimi ir savaitę ar kelias mokiniai gilinasi į projekto temą įvairiais aspektais, dalyvaudami įdomiose veiklose, dirbdami ne įprastose klasėse, bet naujose mišriose grupėse. Dažnai projektinės veiklos organizuojamos su išvykomis, projektui baigiantis, visa, ką pavyksta atrasti ir sužinoti, pristatoma ŠiMC bendruomenei.

Tai ŠiMC eKuprinė - virtuali bendravimo erdvė ir mokymosi individualizavimo platforma.

IŠ MŪSŲ ISTORIJOS

Vaizdžiai kalbant, ŠiMC gimė iš meninių projektų.

1995 ir 1996 metais ŠiMC (anuomet vadinosi mokykla „GAMA“) sukūrė precedentą, kai pirmąkart Vilniaus akademinio dramos teatro scenoje pasirodė dainuojantys, šokantys, vaidinantys ir ... po sceną rėpliojantys aktoriai, kuriems tebuvo 3-6 metukai. Tuomet mokyklos ugdymo programą pavasariais vainikavo specialiai jos mažyliams parašytos Rasos Dikčienės operos „Naktis“ ir „Vaivorykštė“. Pasirengimas spektakliui buvo pagrindinis mokyklos įvykis. ŠiMC‘ui augant, tapus pradine, pagrindine, o vėliau ir vidurine mokykla, šios tradicijos – pastatyti muzikinį spektaklį kurioje nors Vilniaus teatrų scenoje – niekad neatsisakyta. Ir tai ne įstaigos reprezentacijos reikalas. Šie projektai – tikrasis ugdymosi stebuklas, leidžiantys patirti visų – mokinių, mokytojų ir tėvų - solidarumą, išbandymus ir triumfą.

Nuo pat pradžių laikėmės nuostatos, kad projektai (ne tik meniniai) – ne pamokų pagyvinimas ar po pamokų įdomi veikla, o už įprastas pamokas dažnai efektyvesnis ir įdomesnis mokymosi būdas. Visus - meninius ir nemeninius projektus stengiamės organizuoti taip, kad jie integruotųsi į įprastų pamokų turinį, „mokytojo-aiškintojo“ vaidmenį ir mokinių reprodukcinio mokymosi būdą keistų mokymasis dirbant savarankiškai, sprendžiant problemas, bendradarbiaujant su kitais. Projektas – mokymosi būdas, todėl pats vyksmas visuomet svarbesnis už galutinį rezultatą.

ŠiMC‘e įgyvendinome įvairiausių projektų: dalykinius projektus mokytojų programose, tarpdalykinius projektus ar projektus, kurie tapo ugdymo programomis. Didelė dalis projektų skirta integraliam žvilgsniui į gamtos mokslus, dalis – ekonomikos, verslo ir socialinei tematikai. Projektinėse veiklose vyresni mokiniai dalijasi patirtimi su jaunesniais, moko ir mokosi vieni iš kitų kurdami įvairaus amžiaus grupėse (tradiciniai filmų projektai, ,,Tėvynės pažinimo“ kūrybinės veiklos).

Kiekvienais metais ieškome naujų partnerių, kurie su mokytojais galėtų surasti ką nors nauja ar netikėta. Tokiu būdu jau kelinti metai plėtojame „Tėvynės pažinimo“ programą. Jos įkvėpėjas ir kuratorius – prof. Alfredas Bumblauskas, o pagrindinė veikimo ir pažinimo erdvė – Vilniaus miestas su savo unikalia istorija. Programa „Aš ir pasaulis“ sujungė į vieną programą etiką, estetiką, meno istoriją ir socialinius mokslus (bendradarbiaujant su žinomu muzikos istoriku Viktoru Gerulaičiu).

Menų projektų partnerystės istorija dar platesnė. Specialiai ŠiMC‘o mokiniams buvo parašytos kompozitorių Laimio Vikončiaus („Paukštė“, libretas Birutės Mar), Algirdo Martinaičio („Eglė“ pagal pasaką „Eglė žalčių karalienė“, „Avinėlis“, libretas Marcelijaus Martinaičio), Leonardo Pilkausko („Rozetė“, libretas Rūtos Gricajevaitės) operos.

Projektinė veikla siejo mainų programas. 2002 metais kartu su svečiais iš Šiaulių Didždvario gimnazijos įgyvendinome projektą ,,Pasaulio tautos”: domėjomės kultūrų geografija, gaminome muzikinius instrumentus, pristatėme pasaulio tautų muziką ir šokius. 2007 metais į ŠiMC‘ą atvykus Ulenhofcollege (Nyderlandai) mokiniams, kartu su jais anglų kalba parodėme muzikinį spektaklį „Arbatiška beprotėlė“ (pagal Lewis Carroll „Alisa stebuklų šalyje“).

Kūrėme ir kompleksines projektų formas. 2003 metų pavasarį vyko projektas, kurį vienijo ,,Vakarų Europos meno epochų” tema ir trys pagrindiniai renginiai: moksleivių konferencija, tapybos darbų paroda ir koncertas. Vėliau įgyvendinome projektą ,,Šiuolaikinis meno pasaulis”, kurio akcentu galėtume laikyti modernaus šokio spektaklį „Ratas“ (pagal Broniaus Kutavičiaus oratoriją „Iš jotvingių akmens“) Menų spaustuvės salėje. ŠiMC mokiniai kartu su mokytojais skaitė eiles, grojo, dainavo ir šoko (dalyvavo ne tik mokiniai, bet ir mokytojai bei tėvai). Baigiantis mokslo metams iš projekto ,,Šiuolaikinis meno pasaulis” natūraliai išsirutuliojo avangardinio kostiumo teatras „4/2“, surengtas tiesiog mokyklos kieme. Mokslo metų viduryje vyko net tris dienas trukusi konferencija socialine tematika „Apie save ir kitus“.

Čia tik keli pavyzdžiai. Bet kodėl, kalbėdami apie ŠiMC’o istoriją, mes kalbame apie mokyklos projektus? Juk tai nedidelė dalis to, kuo gyvena mokykla. Gal kad projektai yra galimybė įveikti mokyklinės kasdienybės pilkumą, suteikti jai spalvų ir nepaprastumo įspūdį. Mūsų mokyklą baigiusieji ir atėję aplankyti ŠiMC’o būsimieji ar jau esantys gydytojai, diplomatai, inžinieriai dažniausiai prasitaria: labiausiai prisimenam iš mokyklos projektus, o spektakliai teatre buvo pats nuostabiausias dalykas.

Todėl dar paminėsime įsimintiniausius projektus, palikusius mokyklos gyvenime neišdildomus pėdsakus: projektas „Vilniaus kodas“ pagal originalų improvizacijomis paremtą scenarijų (vis atnaujinamas) , projektas „Ugnis“ pagal Giedriaus Kuprevičiaus miuziklą „Ugnies medžioklė su varovais“ (pastatytos kelios versijos: baleto ir šešėlių teatro), „Baltaragio malūnas“ pagal Viačeslavo Ganelino miuziklą „Velnio nuotaka“ ir, žinoma, „Fantomas“ bei „Jėzus Kristus virš žvaigždžių“ pagal Andrew Lloyd Webberio žinomus scenos veikalus. Šių spektaklių pasirodymas neatsiejamas nuo įdirbio, patirties, improvizacijos ir polėkio, kuriuos atpažįstame modernaus šokio kompozicijose, originaliose scenografijose, ŠiMC‘o jazzband‘o aranžuotėse bei iš visuomet ŠiMC‘o padangėje atsirandančių puikių dainininkų.

P.S. Kai kam gali pasirodyti įdomūs faktai iš ŠiMC‘o istorijos, tiesiogiai nesusiję su mokykla. Anuomet tie patys žmonės, kurie kūrė ir ŠiMC‘ą, šiame pastate organizavo kvalifikacijos programas Lietuvos mokytojams, leido specializuotą muzikos pedagogikos žurnalą „GAMA“, dalyvavo ir tarptautinėse programose (pvz., ŠiMC vykdė Lietuvos UNESCO komisijos užsakymu tarptautinį projektą apie mokyklos kultūrą „School Culture: 2 Views). Viskam laikas gimti, laikas – nunykti. Liekame su mokykla.