ŠIUOLAIKINĖS MOKYKLOS CENTRAS
IŠ MŪSŲ ISTORIJOS

Vaizdžiai kalbant, ŠiMC gimė iš meninių projektų.

1995 ir 1996 metais ŠiMC (anuomet vadinosi mokykla „GAMA“) sukūrė precedentą, kai pirmąkart Vilniaus akademinio dramos teatro scenoje pasirodė dainuojantys, šokantys, vaidinantys ir ... po sceną rėpliojantys aktoriai, kuriems tebuvo 3-6 metukai. Tuomet mokyklos ugdymo programą pavasariais vainikavo specialiai jos mažyliams parašytos Rasos Dikčienės operos „Naktis“ ir „Vaivorykštė“. Pasirengimas spektakliui buvo pagrindinis mokyklos įvykis. ŠiMC‘ui augant, tapus pradine, pagrindine, o vėliau ir vidurine mokykla, šios tradicijos – pastatyti muzikinį spektaklį kurioje nors Vilniaus teatrų scenoje – niekad neatsisakyta. Ir tai ne įstaigos reprezentacijos reikalas. Šie projektai – tikrasis ugdymosi stebuklas, leidžiantys patirti visų – mokinių, mokytojų ir tėvų - solidarumą, išbandymus ir triumfą.

Nuo pat pradžių laikėmės nuostatos, kad projektai (ne tik meniniai) – ne pamokų pagyvinimas ar po pamokų įdomi veikla, o už įprastas pamokas dažnai efektyvesnis ir įdomesnis mokymosi būdas. Visus - meninius ir nemeninius projektus stengiamės organizuoti taip, kad jie integruotųsi į įprastų pamokų turinį, „mokytojo-aiškintojo“ vaidmenį ir mokinių reprodukcinio mokymosi būdą keistų mokymasis dirbant savarankiškai, sprendžiant problemas, bendradarbiaujant su kitais. Projektas – mokymosi būdas, todėl pats vyksmas visuomet svarbesnis už galutinį rezultatą.

ŠiMC‘e įgyvendinome įvairiausių projektų: dalykinius projektus mokytojų programose, tarpdalykinius projektus ar projektus, kurie tapo ugdymo programomis. Didelė dalis projektų skirta integraliam žvilgsniui į gamtos mokslus, dalis – ekonomikos, verslo ir socialinei tematikai. Projektinėse veiklose vyresni mokiniai dalijasi patirtimi su jaunesniais, moko ir mokosi vieni iš kitų kurdami įvairaus amžiaus grupėse (tradiciniai filmų projektai, ,,Tėvynės pažinimo“ kūrybinės veiklos).

Kiekvienais metais ieškome naujų partnerių, kurie su mokytojais galėtų surasti ką nors nauja ar netikėta. Tokiu būdu jau kelinti metai plėtojame „Tėvynės pažinimo“ programą. Jos įkvėpėjas ir kuratorius – prof. Alfredas Bumblauskas, o pagrindinė veikimo ir pažinimo erdvė – Vilniaus miestas su savo unikalia istorija. Programa „Aš ir pasaulis“ sujungė į vieną programą etiką, estetiką, meno istoriją ir socialinius mokslus (bendradarbiaujant su žinomu muzikos istoriku Viktoru Gerulaičiu).

Menų projektų partnerystės istorija dar platesnė. Specialiai ŠiMC‘o mokiniams buvo parašytos kompozitorių Laimio Vikončiaus („Paukštė“, libretas Birutės Mar), Algirdo Martinaičio („Eglė“ pagal pasaką „Eglė žalčių karalienė“, „Avinėlis“, libretas Marcelijaus Martinaičio), Leonardo Pilkausko („Rozetė“, libretas Rūtos Gricajevaitės) operos.

Projektinė veikla siejo mainų programas. 2002 metais kartu su svečiais iš Šiaulių Didždvario gimnazijos įgyvendinome projektą ,,Pasaulio tautos”: domėjomės kultūrų geografija, gaminome muzikinius instrumentus, pristatėme pasaulio tautų muziką ir šokius. 2007 metais į ŠiMC‘ą atvykus Ulenhofcollege (Nyderlandai) mokiniams, kartu su jais anglų kalba parodėme muzikinį spektaklį „Arbatiška beprotėlė“ (pagal Lewis Carroll „Alisa stebuklų šalyje“).

Kūrėme ir kompleksines projektų formas. 2003 metų pavasarį vyko projektas, kurį vienijo ,,Vakarų Europos meno epochų” tema ir trys pagrindiniai renginiai: moksleivių konferencija, tapybos darbų paroda ir koncertas. Vėliau įgyvendinome projektą ,,Šiuolaikinis meno pasaulis”, kurio akcentu galėtume laikyti modernaus šokio spektaklį „Ratas“ (pagal Broniaus Kutavičiaus oratoriją „Iš jotvingių akmens“) Menų spaustuvės salėje. ŠiMC mokiniai kartu su mokytojais skaitė eiles, grojo, dainavo ir šoko (dalyvavo ne tik mokiniai, bet ir mokytojai bei tėvai). Baigiantis mokslo metams iš projekto ,,Šiuolaikinis meno pasaulis” natūraliai išsirutuliojo avangardinio kostiumo teatras „4/2“, surengtas tiesiog mokyklos kieme. Mokslo metų viduryje vyko net tris dienas trukusi konferencija socialine tematika „Apie save ir kitus“.

Čia tik keli pavyzdžiai. Bet kodėl, kalbėdami apie ŠiMC’o istoriją, mes kalbame apie mokyklos projektus? Juk tai nedidelė dalis to, kuo gyvena mokykla. Gal kad projektai yra galimybė įveikti mokyklinės kasdienybės pilkumą, suteikti jai spalvų ir nepaprastumo įspūdį. Mūsų mokyklą baigiusieji ir atėję aplankyti ŠiMC’o būsimieji ar jau esantys gydytojai, diplomatai, inžinieriai dažniausiai prasitaria: labiausiai prisimenam iš mokyklos projektus, o spektakliai teatre buvo pats nuostabiausias dalykas.

Todėl dar paminėsime įsimintiniausius projektus, palikusius mokyklos gyvenime neišdildomus pėdsakus: projektas „Vilniaus kodas“ pagal originalų improvizacijomis paremtą scenarijų (vis atnaujinamas) , projektas „Ugnis“ pagal Giedriaus Kuprevičiaus miuziklą „Ugnies medžioklė su varovais“ (pastatytos kelios versijos: baleto ir šešėlių teatro), „Baltaragio malūnas“ pagal Viačeslavo Ganelino miuziklą „Velnio nuotaka“ ir, žinoma, „Fantomas“ bei „Jėzus Kristus virš žvaigždžių“ pagal Andrew Lloyd Webberio žinomus scenos veikalus. Šių spektaklių pasirodymas neatsiejamas nuo įdirbio, patirties, improvizacijos ir polėkio, kuriuos atpažįstame modernaus šokio kompozicijose, originaliose scenografijose, ŠiMC‘o jazzband‘o aranžuotėse bei iš visuomet ŠiMC‘o padangėje atsirandančių puikių dainininkų.

P.S. Kai kam gali pasirodyti įdomūs faktai iš ŠiMC‘o istorijos, tiesiogiai nesusiję su mokykla. Anuomet tie patys žmonės, kurie kūrė ir ŠiMC‘ą, šiame pastate organizavo kvalifikacijos programas Lietuvos mokytojams, leido specializuotą muzikos pedagogikos žurnalą „GAMA“, dalyvavo ir tarptautinėse programose (pvz., ŠiMC vykdė Lietuvos UNESCO komisijos užsakymu tarptautinį projektą apie mokyklos kultūrą „School Culture: 2 Views). Viskam laikas gimti, laikas – nunykti. Liekame su mokykla.

TVARKARAŠTIS
ARCHYVAS